Lapkričio mėnesio vidurio sekmadienio Evangelijoje Jėzus kalba apie Jeruzalės sunaikinimą ir apie artėjančios nelaimės ženklus laikų pabaigoje. Turbūt daugelis pasakytų: „Na, kam tas gąsdinimas šiandienos žmogui maištais, sukilimais, dideliais žemės drebėjimais, ligomis ir badmečiu, įvairiausiomis baisenybėmis ir dideliais ženklais iš dangaus? Žmogaus, kuris yra pažinęs didžiausias mokslo paslaptis ir ties pasiekimais moksle bei pasaulio raidos dėsnių pažinimu sustoti neketina?!.“
Atsakymą galėtume rasti čia: 1983 m. lapkritį JAV pasirodė televizijos filmas „The Day After“. Filme vaizduojamas miestas po atominio karo. Filmo centre – išgalvotas karas tarp NATO ir Varšuvos pakto karinių jėgų. Maždaug apie 100 mln. Amerikos gyventojų peržiūrėjo šį filmą pirmoje TV peržiūroje. Prezidentas R. Reiganas filmą peržiūrėjo keletą dienų dar prieš jam pasirodant. Netrukus prezidentas savo dienoraštyje parašė, kad filmas buvo įspūdingas, ir jis asmeniškai pasijutęs labai prislėgtas ir susimąstęs, kas lauktų žmonijos atominio karo atveju. Tikriausiai pranašiškas suvokimas, atėjęs prezidentui, kad karinių lenktynių riba jau neleistinai peržengta, vėliau privedė prie karinio ginklavimosi mažinimo ir dviejų super valstybių dialogo, kuris atnešė tokius nelauktus laisvės vaisius visai rytų ir centro Europai.
Šie ir kiti evangeliniai apokaliptiniai pasakojimai turi priminti, kad ir kaip žmogus tvirtai stovėtų net ties pačiu žemės ir visatos centru, jis yra tik žmogus, o ne Dievas, tad ištvermė reikalinga visame kame: kasdienėje maldoje, darbe ir tikėjime.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
